stambus

stambùs, -ì adj. (4) Rtr, DŽ, KŽ, stam̃bus (4) Grdž; LL85 1. kuris didelio mato, didelių matmenų: Vagos pribirusios bulvių. O jau stam̃bios, o jau didelės! Vdžg. Stambios ašaros nuriedėjo per jos veidą LzP. Iš dangaus kaptelėjo pirmas stambus lietaus lašas J.Dov. Grūdai vieni stam̃būs, kiti smulkyčiai Pgg. Stambus riedulys GTŽ. Žili [medžiai] buvę kaip seniai, samanom apaugę, stipri buvę ir stam̃būs kaip vyrai suaugę A.Baran. Nesgi kaip girioje medžius žemus ir stambius regėjo nuo vėtrų ir audrų nepaveikamus S.Dauk. Kur buvo Vilkagiris, tai buvo tenai stam̃būs medžiai Ps. Šįmet avižos tai geros, tokios aukštos, stam̃bios LKT121(Vdk). Laikrodžiai buvo stambì, dideli End. Ir pirmiau, ir dabar duoda zadotką už stam̃bų daiktą Grv. Tada kūreno virbus, malką žmonys stam̃biąją pardavojo Vvr. Šiaudus paėmei, papurtinai, žolės išbirsta, stambíejai, ilgiejai tie paliekta Lpl. Stambèsnį žvyną tura karšikės Rsn. Stambios, tvirtos ir gyslotos rankos, matyti, papratusios sunkų darbą valdyti Žem. Tu pastebėjai, kokios stambios jos krūtys? V.Krėv. Gumbas dar raudonesnis ir stambesnio veido išrodė Žem. Kaip krito nu stogo, stambiejai kaulai beliko Ggr. Paėmęs laikraštį, perskaito stambiąsias antraštes rš. Stambiosios kninginės rodbalsės S.Dauk. Tavo rašysena stambi rš. Stambiõm bangom sušukuok plaukus Vlkv. Kariniai pabūklai yra stambus ginklas FT. Smulkiuose kolūkiuose sunku panaudoti stambiąją techniką rš. Visas buvo stambaũs sudėjimo, kai numirė – pilnas grabas Dkš. Stambus grūduotumas ŽŪŽ114.

stam̃biai adv.: Žuvį stam̃biai supjaustė Vkš. Labai stam̃biai kapoja [malkas] Pv. Žemė stam̃biai lenkta, kalnuotas kraštas Pgg. Keršas – stambiai margas Kos179. ║ N, K, Sut kuris aukšto ūgio, tvirto sudėjimo, didelis: Kito tokio gražio i stam̃bio vyro tolie aplinkuo nebuvo Prk. Ten kitoki apdarai, kitoki žmonys, stambì žmonys tokie Kal. Stam̃bus vyras buvo Rg. Stambiáusis buvęs vyras Vž. Tos anos mergės stam̃bios panos Gršl. Laukiniai stambieji raguočiai teduoda pieno tiek, kiek jo būtinai reikia veršeliui išauginti rš. Veršis stambùs atvestas, t. y. didelis J. Muno ne taip stambì buvo [paršeliai] Trk. Senė ožka buvo stambesnė ir didesniais ragais J.Jabl(Žem). Nė[ra] tų lydekų pas mumis teip jau tų stambių̃ Štk. ^ Ne ta stambi žuvis, ką ežeran, ale ta, ką ant stalo Mrk. Stambūs daiktai ir iš tolo matyti PPr276.

stambỹn adv.: Vaikas, augdamas stambyn, nebenor tą motinos valią išpildyti Sln. ║ ilgiau tariamas: Viename linksnyje kamieno balsė būdavo stambèsnė, kitame smulkesnė Jn.

2. R, R183, MŽ243, KBII116, M, Š, Kv, Šl, Lks, Zp susidedantis iš didesnių dalelių (ppr. apie birius daiktus): Stambūs miltai N. Miltus sumalsi ir išsijosi, stambiū́sius kiaulei, o tie smulkiejai eis į ragaišį Plng. Stambì duona K. Iš rugių miltų stam̃bią duoną iškepsam Klk. Paberta druskos tokios stambiõs, paklupys – i rankas aukštyn KlvrŽ. Įvertė saują stambios druskos Žem. Kruopai yra stam̃būs ir smulkūs J. Stambus smėlis lydosi ilgai rš. Duoda stambùs lietus, nuteka į griovelius Dg. Tokį šieną stam̃bų, viksvas karvėm duoda Dg. Stambieji šatrai Š, Rtr. Pagrindinis stambusis galvijų pašaras yra šienas rš. Aksomitas tavo ir šilkai – stambus šienas ir vystyklai Mž186. ^ Tenai gardesnė duonelė, nors stambi ruginė, nekaip svetimoj šalelėj ir balta kvietinė LTR(Vlk).

stam̃biai adv. KI293; B, LL226: Jis sukėlė girnas ir pradėjo stambiai malt MPs. Paprašyk melninką, kad kiaulėms stambiai sumaltų: tegu parskerdžia grūdus, ir užteks Up. Taip ir taikos sumalti naistambiáu, kad ašakos gomurį draskytų Krš.

3. J, N turintis nemažą vertę (apie pinigus): Ma[n] stam̃bus pinigas tai beveik geriau: suspaudei, įkišai ir eik Jrb. 4. retas (apie šepečius): Par stambiùs šepečius šukuo[ja] pakulas Vkš. 5. storas (apie ašmenis): Smulkio akuoto dalgis geras, o stam̃bio – prastas Šts. 6. su retais, dideliais tarpais: Išsistovėjęs arklys stambiais žingsniais matavo lygų kelią rš. Arklių yr smulkios ir stambiõs eisenos Ggr. Paragino arklį, priversdamas jį iš karto bėgti stambia risčia rš.

stam̃biai adv.: Marė, stambiai žengdama, pasuko per tiltą rš.

7. kuris didelės apimties: Stambùs kaimas – penkiasdešimt gyventojų Ppr. Buvo tik du stam̃būs ūkiai kaime Kkl. Dabar Vilnius – stambus Lietuvos kultūros ir pramonės centras sp. Lietuvos kompozitoriai pradėjo kurti naujus stambius kūrinius rš. Stambì suma NdŽ. Stambus balius Ggr. Stambi budynė Ggr. 8. vykdomas dideliu mastu: Stambioji gamyba žemės ūkyje turi didžiulę persvarą palyginti su smulkiąja rš. Stambióji pramonė NdŽ. Stam̃biosios krautuvės žydų buvo Lk.

stam̃biai adv. DŽ, Rmš, stambiaĩ: Jis stam̃biai (turtingai) gyvena Rm. Žemės daug, tai stambiaĩ gyveno Alv.

9. Ūd turintis didelį ūkį: [Kuliamąsias] mašinas parsiveždavo stambesni ūkinykai Gsč. Par ūkinyką stambèsnį linų gi plotus prisėdavo Skp. Stambì ūkininkai gerai gyveno Žd. Labai menk tokių stambių̃ ūkininkų buvo, kur tiek arklių turėjo Plšk. 10. žymus, reikšmingas: Dideli poetai pirmiausia buvo stambios asmenybės, tvirtos valios ir karštos širdies žmonės A.Vencl. Stambùs rašytojas NdŽ. Stambùs laimėjimas NdŽ. ║ didelis, smarkus, ypatingas: Stambùs nusikaltėlis NdŽ. Stambì klaida NdŽ. Stambióji paklaida FzŽ212. Jau pasakyk tąs stambesnès (didesnes, sunkesnes) nuodėmes, o tų kasdieninių – kas jąs suskaitys! Jrb.

stam̃biai adv.: Prieš ką stam̃biai (bjauriai, sunkiai) nusižengti KI567.

11. atliekamas nedailinant: Stambus, nevykęs darbas Šlč.

stam̃biai adv.: Ką tikt stam̃biai išdirbti, apdirbti KI129.

12. Ds stangrus, elastingas: Stambùs linksta, bet nelūžta Š. 13. Rtr storas, šiurkštus, standus: Mano stambùs frenčius, tai nieko – neperlis Snt. Senovė[je] drabužiai stambì liuob būs – nūšukiniai Pln. Patalų ančnarčiai stambì liuob būs LKT82(Pln). Stambùs milas K. Stambusis popierius MŽ325. Stambi plaukai it šeriai M.Valanč. Muno plaukai, kol jaunas buvau, labai stam̃būs buvo Krž. Tos vilnos stam̃bios, poprastės, nelabai kas puola pirkt Jrb. Reik nušukuoti po pirma [linus], juk tokius stambiùs neįverpsi Kv. Andai drabužiai stori, siūlai stambì Kv. Išstembsta anys (rabarbarai) paskui, stam̃būs pasdaro Klt. Tavo pirštai stam̃būs, reikia anys pataisytie (sako muzikantas velniui) Aps. Kad ir karklas, ale koks kaip ir stambùs Sdk. Stambiõs žolės gyvuliai nenori ėst Ds. Ėriukas eidamas sako: – Stambi žolė, stambi žolė! (ėriuko balso pamėgdžiojimas) LTR(Mrj).

stam̃biai adv.; Sut.

14. Sut, Lkm tingus, rambus, nerangus: Toks stambus kuinas, neina išvažiavus, ir tiek Dgl. Tingus, rambus, stambus, tinginys SD131. ^ Stambùs arklys ir kuolo nebijo Ds. 15. nemandagus, storžieviškas, šiurkštus: Šuniui naktį belojant, kartą laukan išėjęs, jį stambiais žodžiais sudraudė BsV71. Aš vakar prieš poną ercikį toks stambus buvau prš. Tai stambùs žmogus K. | Stambùs žodžių ištarimas KI174. Jis negražiai (nemandagiai) iškalba, jo kalba stambì KI157. Ar neužrūstinau juos (tėvus) su savo stambiais žodžiais? brš. Galilėjiškiai ant jų stambios kalbos buvo aiškiai išpažįstami prš.

stam̃biai adv. KII111; N: Ar nelaikiau savo moterę per stambiai ir didei sunkiai? brš. Nepatogiai (stam̃biai) kalbėti KI174. Ar tu teip stambiai atsakai vyriausiam kunigui toktai? brš. Jo teip stambiai nebūčiau įžeidęs brš.

16. smarkus, intensyvus: Vokyčiai su stambiù lermu bėgo Lpl. Įpuolė ponas su stambiù lermu Šts. 17. atkaklus, stangus: Šito tadang stambaũs karaliaus vietą visokias nusidėjęs žmogus aną dieną užsės DP8.

stam̃biai adv.: Teipog ir ano šatonas neprives, idant ką skėtriai ir stam̃biai darytų DP111. Stambiai ir be gėdos kemšas pirm kitų ant urėdų DP517.

18. KŽ žemas, storas (apie balsą): Žemas, stambùs balsas KII231. 19. tirštas: Stambì migla atgaivins sėjimus Lkv. 20. sotus, gausus, standus.

stam̃biai adv.: Gulėjo kietai, valgė stambiai žuvį, meisą, retai virusią, bet daugiau keptą ir džiūvusią S.Dauk.

◊ stambiaĩs brúožais NdŽ be detalių, neišsamiai, apytikriai.

stambì žuvìs žymus asmuo, svarbus veikėjas: Sunku sužinoti, bet galima iš visko suprasti, kad tai yra stambi žuvis LzP. Čia tau ne pono Dievo avelė, čia stambi žuvelė KrvP(Al).